LAUKŲ GĖLELĖ MĖLYNOJI

Rugių gėlė pievoje lingavo
Grožėjosi skraistele savo
Laukais žaliais vėjelis keliavo
Ir išgirdo šnabždesį tavo:

-Atskriek, atskrieki 
Vėjeli, mano,
Pavyk pavyki
Pūkelius mano…

Ir vėjas jai atsakė:
-Linguok, linguoki
Gražioji, mano
Supuokis, supki
galvelę savo

Ir taip šlamėjo 
Taip deklamavo
Vienas kitam eiles
Kol dangus raudo
Ir saulė leidos

Ir taip be galo
Be krašto…

Rugiai visai pagelto
O vėjas tol bangavo
Kol išdalijo 
rugiagėlės pūkus…

-VMJ.-